LITHUANIAN DESKTOP KEYBOARD FREE DOWNLOAD

LITHUANIAN DESKTOP KEYBOARD FREE DOWNLOAD
LITHUANIAN DESKTOP KEYBOARD FREE DOWNLOAD LITHUANIAN DESKTOP KEYBOARD FREE DOWNLOAD
Type: Virtual Onscreen Keyboard
Platform:
Windows XP
Windows 7
Windows 8 (coming soon)
Windows 10 (coming soon)



The AZERTY layout is used on Belgian keyboards (although some non-alphabetic symbols are positioned differently) and is also the inspiration behind the Lithuanian ĄŽERTY layout.
Lithuanian (lietuvių kalba) is the official state language of Lithuania and is recognized as one of the official languages of the European Union. There are about 2.9 million[3] native Lithuanian speakers in Lithuania and about 200,000 abroad. Lithuanian is a Baltic language, related to Latvian. It is written in a Latin alphabet. The Lithuanian language is often said to be the most conservative living Indo-European language, retaining many features of Proto-Indo-European now lost in other Indo-European languages.

Lithuanian is one of two living Baltic languages, along with Latvian. An earlier Baltic language, Old Prussian, was extinct by the 18th century; the other Western Baltic languages, Curonian and Sudovian, became extinct earlier. Some theories, such as that of Jānis Endzelīns, considered that the Baltic languages form their own distinct branch of the family of Indo-European languages, but the most widely accepted opinion is the one that suggests the union of Baltic and Slavic languages into a distinct sub-family of Balto-Slavic languages amongst the Indo-European family of languages. Such an opinion was first represented by the likes of August Schleicher, and to a certain extent, Antoine Meillet. Endzelīns thought that the similarity between Baltic and Slavic was explicable through language contact while Schleicher, Meillet and others argued for a genetic kinship between the two families.

An attempt to reconcile the opposing stances was made by Jan Michał Rozwadowski. He proposed that the two language groups were indeed a unity after the division of Indo-European, but also suggested that after the two had divided into separate entities (Baltic and Slavic), they had posterior contact. The genetic kinship view is augmented by the fact that Proto-Balto-Slavic is easily reconstructible with important proofs in historic prosody. The alleged (or certain, as certain as historic linguistics can be) similarities due to contact are seen in such phenomena as the existence of definite adjectives formed by the addition of an inflected pronoun (descended from the same Proto-Indo-European pronoun), which exist in both Baltic and Slavic yet nowhere else in the Indo-European family (languages such as Albanian and the Germanic languages developed definite adjectives independently), and that are not reconstructible for Proto-Balto-Slavic, meaning that they most probably developed through language contact.[citation needed]

Vyacheslav Ivanov and Vladimir Toporov believed in the unity of Balto-Slavic, but not in the unity of Baltic. In the 1960s, they proposed a new division, that into East-Baltic (Lithuanian and Latvian), West-Baltic (Old Prussian), and Slavic. The Ivanov–Toporov theory is gaining ground among students of comparative-historic grammar of Indo-European language, and seems to be replacing the previous two stances in most P-I-E textbooks.

Lithuanian uses the Latin script supplemented with diacritics. It has 32 letters. In the collation order, y follows immediately after į (called i nosinė), because both y and į represent the same long vowel [iː]:

Majuscule forms (also called uppercase or capital letters)
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
Minuscule forms (also called lowercase or small letters)
a ą b c č d e ę ė f g h i į y j k l m n o p r s š t u ų ū v z ž
In addition, the following digraphs are used, but are treated as sequences of two letters for collation purposes. The digraph ch represents a single sound, the velar fricative [x], while dz and dž are pronounced like straightforward combinations of their component letters (sounds):

Dz dz [dz] (dzė), Dž dž [dʒ] (džė), Ch ch [x] (cha).

The Lithuanian writing system is largely phonemic, i.e., one letter usually corresponds to a single phoneme (sound). There are a few exceptions: for example, the letter i represents either the vowel [ɪ], as in the English sit, or is silent and merely indicates that the preceding consonant is palatalized. The latter is largely the case when i occurs after a consonant and is followed by a back or a central vowel, except in some borrowed words (e.g., the first consonant in lūpa [ˈɫûːpɐ], "lip", is a velarized dental lateral approximant; on the other hand, the first consonant in liūtas [ˈlʲuːt̪ɐs̪], "lion", is a palatalized alveolar lateral approximant; both consonants are followed by the same vowel, the long [uː], and no [ɪ] can be pronounced in liūtas).

A macron (on u), an ogonek (on a, e, i, and u), and y (in place of i) are used for grammatical and historical reasons and always denote vowel length in Modern Standard Lithuanian. Acute, grave, and tilde diacritics are used to indicate pitch accents. However, these pitch accents are generally not written, except in dictionaries, grammars, and where needed for clarity, such as to differentiate homonyms and dialectal use.

Lietuvių kalba kaip baltų kalbų grupės kalba yra glaudžiai susijusi su latvių kalba ir mirusia prūsų kalba.

Lietuvių kalba kaip atskira rytų baltų šakos kalba pietinėje rytinių baltų dalyje ėmė klostytis nuo VII a. VI–VII a. latvių ir lietuvių kalbos atsiskyrė viena nuo kitos; vėliau ėmė skilti į tarmes. Manoma, kad apie XIII–XIV a. lietuvių kalboje ėmė išsiskirti pagrindinės aukštaičių ir žemaičių tarmės, kurios paskui dar smulkiau skaidėsi patarmėmis, o šios savo ruožtu – šnektomis bei pašnektėmis.

Aukštaičių dabar yra trys pagrindinės patarmės: rytų, vakarų ir pietų aukštaičiai, arba dzūkai, o žemaičių – taip pat trys: vakarų (arba klaipėdiškiai; donininkai), šiaurės vakarų (arba telšiškiai; dounininkai) ir pietų (arba raseiniškiai; dūnininkai).

Dabartinės literatūrinės kalbos pagrindas remiasi vakarų aukštaičių pietiečių (suvalkiečių) tarme, išlaikiusia senesnes fonetikos ir morfologijos lytis.

Seniausieji žinomi lietuvių kalbos paminklai siekia XVI a. pradžią. Pirmasis žinomas lietuviškas raštas – anoniminis poterių tekstas, ranka įrašytas į 1503 m. Štrasburge išleistos knygos „Tractatus sacerdotalis“ paskutinį puslapį. Tekstas remiasi dzūkų tarme ir veikiausiai yra nuorašas iš dar ankstesnio originalo. Nėra abejonės, kad bažnytinių lietuviškų rankraštinių tekstų būta ir anksčiau, gal net XIV a. pabaigoje, kadangi 1387 m. įvedus aukštaičiuose krikščionybę, tokių tekstų būtinai reikėjo religinei praktikai (istoriniuose šaltiniuose yra užuominų, kad pirmasis poterius į lietuvių kalbą esąs išvertęs Jogaila).

Lietuvių kalba Europos kalbų žemėlapyje (1741)
Tačiau seniausia žinoma spausdinta lietuviška knyga yra Martyno Mažvydo 1547 m. katekizmas, parašytas žemaičių tarmės pagrindu ir išspausdintas Karaliaučiuje. Šiame katekizme įdėtas ir pirmas lietuviškas elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“, kuriame pateiktas lietuviškas raidynas ir vienas kitas autoriaus sukurtas gramatikos terminas (balsinė „balsė“, sąbalsinė „priebalsė“ ir kt.). Su M. Mažvydo katekizmu prasidėjo naujas etapas lietuvių kalbos istorijoje – ėmė kurtis ir plėtotis lietuvių literatūrinė kalba, reikšminga lietuvių tautos kultūrinio gyvenimo priemonė.

Apie 1620 m. pasirodė ir pirmasis lietuvių kalbos žodynas – Konstantino Sirvydo „Dictionarium trium linguarum“, susilaukęs penkių leidimų, o 1653 m. buvo išleista pirmoji lietuvių kalbos gramatika – Danieliaus Kleino „Grammatica Litvanica“. Taip XVII a. viduryje prasidėjo ir mokslinis lietuvių kalbos tyrinėjimas, kuris ypač suintensyvėjo XIX a., atsiradus lyginamajai istorinei kalbotyrai.

Abėcėlė
Pagrindinis straipsnis – Lietuvių abėcėlė.
Lietuvių kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės:

Aa Ąą Bb Cc Čč Dd Ee Ęę Ėė Ff Gg Hh Ii Įį Yy Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Rr Ss Šš Tt Uu Ųų Ūū Vv Zz Žž

Balsės
Aa Ąą Ee Ęę Ėė Ii Įį Yy Oo Uu Ųų Ūū

Priebalsės
Bb Cc Čč Dd Ff Gg Hh Jj Kk Ll Mm Nn Pp Rr Ss Šš Tt Vv Zz Žž

Raidžių dažnumas devyniuose didelės apimties bendrinės lietuvių kalbos rišliuose tekstuose:

Frontype is easy to use multilingual user-friendly virtual onscreen keyboard that turns any keyboard to your language layout. Just add needed language as input and start to type!

 

Write a review about LITHUANIAN DESKTOP KEYBOARD FREE DOWNLOAD

Your Name:


Your Review: Note: HTML is not translated!

Rating: Bad           Good

Enter the code in the box below: